Monitoringas

Terminas „monitoringas“ logistikoje reiškia sistemingą krovinio sekimą bei informacijos rinkimą. Monitoringas taip pat apima tolimesnės raidos prognozavimą remiantis turimais duomenimis.

Norint atlikti monitoringą – reikia turėti kvalifikuotą įrangos priežiūros personalą, gebantį tos įrangos pagalba rinkti reikiamą informaciją. Taip pat reikalingi specialūs matavimo prietaisai bei įranga, gebanti įrašyti ir persiųsti duomenis, bei tinklas, kuriame informacija yra renkama.

Pagrindinis monitoringo tikslas – krovinių pervežimo didinimas. Šis tikslas pasiekiamas augant krovinių gabenimo užsakymų skaičiui, taip pat krovinių kiekio augimui, iš šios veiklos gaunamų pajamų didėjimui ir pan.

Monitoringas būna dviejų rūšių:

• Reaktyvinis. Jis siejamas su nelaimingų atsitikimų registravimu ir tyrinėjimu. Reaktyvinis monitoringas matuoja neteisingai atliktus veiksmus.
• Aktyvus . Jis vykdomas tikrinant procedūrų laikymąsi.

Monitoringas dar gali būti vadinamas „aktyviuoju sekimu“. Tas sekimas vyksta stebint bei tikrinant, kaip laikomasi procedūrų, taip pat yra tikrinami reikalingi dokumentai.

Monitoringo pagalba galima per atstumą stebėti maršrutą, kuriuo juda kroviniu pakrauta transporto priemonė. Tai matydami užsakovai gali būti ramūs , kad jų prekės yra saugios ir gabenamos ten, kur reikia. Paprastai klientai netgi gali stebėti krovinio judėjimą patys. Tereikia įvesti prisijungimo duomenis į tam tikrą internetinį puslapį.

Taigi, kad ir koks geras dalykas yra pasitikėjimas – tačiau kontrolė dar niekada nepamaišė. Gabenant krovinius saugumas yra vienas svarbiausių kokybiško pervežimo kriterijų.

Krovinių draudimas

Krovinių draudimas – tai tokia draudimo rūšis, kuri apsaugo krovinio savininką nuo galimos sugadinimo žalos arba krovinio praradimo krovinių pervežimo metu. Tai ne gyvybės draudimo šaka ir iš esmės ši draudimo rūšis priskiriama turto draudimui.

Kroviniai draudžiami jau nuo seno. Krovinių draudimas buvo taikomas tarp pirklių, gabenančių prekes per jūrą ar dykumą, kur būdavo didelė krovinio užgrobimo tikimybė. Šis draudimas tarsi padalijo riziką tarp tam tikros pirklių grupės.

Krovinių draudimo sutartys gali būti dviejų rūšių:

• Krovinių draudimas nuo visų rizikų. Šis draudimas apima visas sutartyje nurodytas rizikas, tokias kaip avarijos, gaisro ar sprogimo, krovinio pažeidimo, gamtos stichijų ar vagystės rizika.
• Draudimas išvardintoms rizikoms. Toks draudimas apima kiek mažiau rizikos rūšių. Pavyzdžiui, gali būti pasirinktos kelios rizikos, kuriomis apdraudžiamas gabenamas krovinys.

Krovinių draudimas pagal krovinių draudimo laikotarpį taip pat yra skirstomas į dvi dalis:

1. Vienkartinis draudimas. Šiuo draudimo atveju draudimas skirtas vienam kroviniui, kurio sutartyje nurodytas maršrutas ir konkretus krovinys.
2. Ilgalaikis (arba metinis) draudimas. Šis draudimas draudžia apytikslės kategorijos krovinį apytikslėje teritorijoje.

Krovinių draudimui taikomos įmokos dydis gali priklausyti nuo keleto aspektų, tokių kaip krovinio rūšis, perkrovimų dažnumas, transporto priemonės rūšis, krovinio vertė ir t.t. Įmokos dydis gali svyruoti maždaug tarp 0,07 % iki 1 % nuo visos krovinio vertės.

Transportavimas Lietuvoje

Transportavimo dėka galima iš vienos vietos į kitą pervežti krovinius, prekes ar žaliavas. Visa transporto sistema susideda iš sausumos transporto (automobilių, traukinių, vilkikų...), taip pat vandens bei oro transporto.

Kiekviena transportavimo rūšis turi privalumų ir trūkumų, todėl prieš pasirenkant, kokiu būdu gabenti krovinį, reikėtų atsižvelgti į konkretaus krovinio transportavimui keliamus reikalavimus ir specifinius poreikius, o pagal tai priimti sprendimą.

Pelningiausias transportavimas Lietuvoje šiuo metu yra laivų ir geležinkelio transportas. Po jų seka kroviniųpervežimas autotransportu.

Dėl krovinių pervežimo dažnai kyla daug diskusijų tarp politikų. Turbūt niekam ne paslaptis, kad Lietuvos vežikai dažnai turi problemų kirsdami sieną su Baltarusija. Ši šalis visomis jėgomis stengiasi apsaugoti savo interesus. Dėl tam tikrų priežasčių Lietuva vengia tokio paties elgesio (viena iš priežasčių yra ta, kad ji priklauso Europos Sąjungai).

Lietuvoje krovinių transportavimas yra naudingas valstybei. Jis pritraukia nemažai lėšų į biudžetą, be to – įdarbina didelį kiekį žmonių, todėl mažina bedarbystę. Darbo vietos atsiranda ir vežėjams, ir vadybininkams, ir remontininkams, informatikams, sandėlio darbuotojams ir netgi statybininkams, kurie stato logistikos centrus.

Prisiminus Sovietų Sąjungą – galime pastebėti, kad nuo tų laikų labai pasikeitė krovinių pervežimų kokybė Lietuvoje. Atsidarius sienoms ši sritis pradėjo sparčiai vystytis. Smarkiai pagerėjo transportavimo kokybė. Taip pat tapo prieinamos naujos kartos transporto priemonės.